2026 m. rugpjūčio 3–9 dienomis Mileikiuose, Vilniaus rajone, vyko VšĮ „Vidmanto Valio akademija“ organizuota vaikų vasaros stovykla, įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą vaikų vasaros stovyklos programą „Regbio vasara: sportas, sąmoningumas ir komanda“.
Programai įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 4 000 Eur finansavimą. Savivaldybės skirtomis lėšomis programoje buvo numatyta užimti 30 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos mokyklose besimokančių vaikų, tarp jų – 4 vaikus, esančius jautresnėje socialinėje situacijoje.
Septynios stovyklos dienos buvo kupinos regbio, sporto, edukacijų, komandinių iššūkių, maudynių, žaidimų, šokių, naktinių nuotykių ir bendrystės. Vaikai ne tik treniravosi – jie mokėsi gyventi komandoje, būti atsakingi už save ir kitus, padėti jaunesniems, kurti, bendrauti, priimti sprendimus ir kartu įveikti įvairiausius iššūkius.
Rugpjūčio 3 d. – susipažinimas, pirmosios treniruotės, komandų prisistatymai ir edukaciniai vaidinimai
Pirmoji stovyklos diena prasidėjo nuo atvykimo, įsikūrimo ir pažinties su stovyklos taisyklėmis. Stovyklautojai buvo suskirstyti į komandas, išsirinko kapitonus, kūrė komandų pavadinimus, plakatus ir skanduotes. Jau pirmąją dieną įvyko ir dvi regbio treniruotės, skirtos kamuolio valdymo technikai bei žaidimui.
Tačiau vakare vaikai turėjo parodyti ne tik sportinius gebėjimus. Vyko komandų prisistatymai ir edukaciniai vaidinimai.
Stovyklautojai nagrinėjo penkias vaikams ir paaugliams aktualias temas: „Pasakyk NE! Stiprūs pasirinkimai – sveika ateitis“, „Skaitmeninis balansas – daugiau gyvenimo, mažiau ekranų“, „Emocijos – mano stiprybė“, „Saugus internete ir socialiniuose tinkluose“ ir „Komanda prasideda nuo manęs“.
Edukacijos buvo organizuojamos ne kaip įprastos paskaitos. Vaikai patys kūrė ir vaidino gyvenimiškas situacijas – mokėsi pasakyti „ne“ bendraamžių spaudimui, atpažinti žalingus pasirinkimus, kalbėjo apie perteklinį telefonų naudojimą, saugumą socialiniuose tinkluose, emocijas, pagarbą ir konfliktų sprendimą.
Tokiu būdu vaikas tampa ne pasyviu klausytoju, o pačiu situacijos dalyviu – gali saugioje aplinkoje priimti sprendimą, pamatyti jo pasekmes ir kartu su draugais ieškoti geriausios išeities. Pirmasis vakaras baigėsi bendravimu, žaidimais ir stovyklos bendruomenės kūrimu.
Rugpjūčio 4 d. – dažasvydžio mūšis ir paslaptingas „Šernų gaudymas“
Antroji diena prasidėjo rytine mankšta, pusryčiais, kambarių tvarkymu ir regbio treniruote. Po pietų sportinę aprangą pakeitė tikras nuotykis – dažasvydžio mūšis.
Kad veikla būtų pritaikyta skirtingo amžiaus vaikams, į ją stovyklautojai vyko grupėmis: pirmiausia vyresnieji, vėliau vidurinioji grupė ir galiausiai mažieji. Į stovyklą visi grįžo kupini įspūdžių ir geros nuotaikos.
Tačiau tikrasis tos dienos nuotykis prasidėjo sutemus.
Dieną keli vyresnieji stovyklautojai buvo paprašyti nunešti į mišką „maisto šernams“. Vaikai dar nežinojo, kad tai – pasiruošimas vakariniam nuotykiui.
Atėjus nakčiai stovyklautojai ant rankų užsidėjo šviečiančias apyrankes ir iškeliavo į mišką. Tamsoje girdėjosi kriuksėjimas, traškančios šakos ir krūmų šnarėjimas. Vaikai tai sustodavo ir klausydavosi, tai vėl judėdavo pirmyn ieškodami paslaptingųjų „šernų“.
Po daugiau nei valandos prasidėjo didysis „gaudymas“. Vieni bėgo, kiti griuvo, treti skubėjo padėti draugams, o kai kurie sustingę tamsoje stebėjo, kas vyksta. „Šernai“ pasirodė esantys greitesni – jų pagauti nepavyko, tačiau grįžus į stovyklą istorijos apie naktinį nuotykį dar ilgai netilo.
Rugpjūčio 5 d. – „Vėliava“, zombių apokalipsė ir „Waka Waka“ šokių vakaras
Trečiąją dieną stovyklos teritorija virto komandinių strategijų aikštele.
Vyko didysis „Vėliavos“ žaidimas. Komandos savo teritorijose slėpė vėliavas, jas gynė ir tuo pat metu bandė surasti bei „pavogti“ varžovų vėliavas.
Papildomo azarto suteikė ant žaidėjų diržų pritvirtintos juostelės. Varžovai galėjo jas nuplėšti ir rinkti savo komandai. Praradęs pirmąją juostelę žaidėjas turėjo grįžti į štabą, kur gaudavo antrą galimybę, o praradęs ir antrąją – iškrisdavo iš žaidimo. Taigi neužteko vien greitai bėgti – reikėjo planuoti, saugoti savo teritoriją, bendradarbiauti ir pasirinkti tinkamą puolimo bei gynybos strategiją.
Po „Vėliavos“ laukė dar vienas vaikų pamėgtas žaidimas – „Zombių apokalipsė“.
Teritorijoje atsirado žmonės, zombiai ir gydytojai. Zombiai galėjo paversti žmones zombiais, o gydytojai – juos „išgydyti“ ir sugrąžinti į žmonių komandą. Tačiau saugotis turėjo ir patys gydytojai, nes zombiai galėjo užkrėsti ir juos.
Vakare sportinius išbandymus pakeitė muzika.
Stovykloje surengtas komandinių šokių vakaras. Vaikai pagal projektoriuje rodomą programą turėjo kuo tiksliau atkartoti šokio judesius. Vakaro kulminacija tapo šokis pagal energingą „Waka Waka (This Time for Africa)“.
Po intensyvių treniruočių ir komandinių rungčių tai buvo vakaras, kai svarbiausia tapo ne rezultatas, o muzika, juokas ir buvimas kartu.
Rugpjūčio 6 d. – lazerių žaidimas ir didysis naktinis „Lobio ieškojimas“
Ketvirtadienį stovyklautojų laukė dar viena intensyvi diena. Be regbio treniruočių, vaikai grupėmis išbandė lazerių žaidimą, o vakare prasidėjo vienas laukiamiausių visos stovyklos nuotykių – naktinis lobio ieškojimas. Oficialioje programoje šiai veiklai buvo numatytas atskiras pasiruošimas, instruktažas ir saugumo taisyklių aptarimas.
Kelias iki lobio nebuvo paprastas – reikėjo įveikti penkis punktus.
Pirmoji užuomina laukė prie treniruočių teritorijos ir nurodė kryptį į antrąjį punktą. Toliau kelias vedė į dažasvydžio centrą, prie autobusiuko, vėliau – prie didžiausios „pilies“, tada atgal link sodybos ir galiausiai – į pavėsinę.
Paskutiniame etape laukė ypatingas išbandymas. „Pilies“ sargai gynė kelią į lobį, o dalyviams reikėjo atlikti simbolinę užduotį su obuoliu ir kankorėžiu. Tik įveikus išbandymą atsiverdavo kelias prie paskutinės užuominos.
O tada – ilgai lauktas LOBIS.
Jame vaikų laukė saldumynai ir gardėsiai. Tačiau didžiausias prizas buvo ne pats lobis – juo tapo bendras nuotykis, penkios įveiktos užduotys, naktinė atmosfera ir jausmas, kad tik veikdama kartu komanda gali pasiekti tikslą.
Rugpjūčio 7 d. – regbis ir nepamirštamas Neptūno vakaras
Penktąją dieną vaikai tęsė regbio įgūdžių tobulinimą – vyko septintoji ir aštuntoji treniruotės, skirtos kamuolio valdymui, kontakto technikai ir techniniams griebimams.
Tačiau sutemus įprastas stovyklos gyvenimas pasikeitė.
Prasidėjo Neptūno šventė.
Šįkart Neptūnas neatėjo pėsčiomis – vandenų valdovas į krantą atplaukė jachta, lydimas dviejų savo padėjėjų iš Zelandijos. Pakrantėje degantys fakelai sukūrė paslaptingą atmosferą, o Neptūno padėjėjai savo pasirodymą pradėjo ritmingu šokiu.
Netrukus į šokį įsitraukė vaikai. Iš pradžių šoko dalis stovyklautojų, tačiau Neptūnui pasiteiravus, kur mažieji, prie šokio prisijungė visa stovykla.
Tada atėjo iškilmingiausia vakaro dalis – Neptūno priesaika ir krikštynos.
Stovyklautojai davė priesaiką, buvo simboliškai pašventinti, ragavo „stebuklingojo švento vandens“ ir tapo tikraisiais Neptūno jūros karalystės piliečiais. Vakarą užbaigė bendra nuotrauka – joje liko šlapi, pavargę, bet plačiai besišypsantys stovyklos dalyviai.
Rugpjūčio 8 d. – kai į stovyklą atvyko tėveliai
Šeštadienį stovyklos bendruomenė tapo dar didesnė – prie vaikų prisijungė tėveliai.
Ir jie atvyko ne vien stebėti.
Vaikai su tėvais varžėsi draugiškose estafetėse, dalyvavo kūrybinėse rungtyse, žaidė TAG regbį, išbandė taiklumą mėtydami žiedus bei visoje teritorijoje ieškojo paslėptų regbio kamuolių. Viena linksmiausių rungčių tapo balionų iššūkis, kuriame vaikai ir tėvai bandė kojomis susprogdinti prie varžovų kojų pritvirtintus balionus.
Tą dieną vaikai turėjo progą parodyti tėvams, kuo gyveno visą savaitę – savo sportinius įgūdžius, komandinius gebėjimus ir stovyklos draugystę.
Buvo ir dar viena ypatinga akimirka. Treneriui Mantui išvykus į Baltijos „Top“ lygos rungtynes, stovyklautojai jo rungtynes stebėjo dideliame projektoriaus ekrane. Taip net treneriui išvykus į varžybas komanda liko kartu ir palaikė saviškį.
Po aktyvių veiklų bendras laikas persikėlė prie vandens, pirties ir kubilo, o vakarienė tapo gausiu bendru stovyklos šeimų stalu.
Tai buvo ne tik vaikų ir tėvų susitikimas – tai buvo tikra VVA bendruomenės diena.
Rugpjūčio 9 d. – paskutinė treniruotė, apdovanojimai ir atsisveikinimas
Sekmadienio rytas prasidėjo taip, kaip vaikai per savaitę jau buvo įpratę – mankšta, pusryčiais ir tvarkymusi.
Tuomet atėjo laikas vienuoliktajai ir paskutinei stovyklos treniruotei. Joje per regbio žaidimus ir estafetes buvo įtvirtinti visą savaitę tobulinti įgūdžiai.
Šįkart aikštės pakraštyje buvo ir ypatingų žiūrovų – vaikų treniruotę stebėjo, fotografavo ir filmavo tėveliai.
Po pietų atėjo viena jautriausių savaitės akimirkų – stovyklautojų apdovanojimai.
Buvo padėkota vaikams, savanoriams, treneriams, tėveliams ir visiems, kurie savo darbu bei pagalba prisidėjo prie stovyklos.
Per visą savaitę buvo vertinamas ne tik sportinis rezultatas. Vaikai rinko taškus už elgesį, draugiškumą, komandiškumą, tvarkingumą, pagalbą kitiems ir aktyvumą.
Todėl apdovanojimai tapo gražiu priminimu, kad stovykloje svarbu ne tik būti greičiausiam ar stipriausiam – svarbu būti geru komandos draugu.
Stovykla, kurioje regbis buvo tik pradžia
Per septynias dienas vaikai ne tik treniravosi.
Jie bėgo, maudėsi, šoko, vaidino, žaidė, ieškojo vėliavų ir lobio, gaudė „šernus“, kovojo su „zombiais“, susitiko su Neptūnu, sėdėjo prie laužo, kūrė skanduotes, palaikė vieni kitus ir mokėsi būti komanda.
Regbio treniruotės suteikė sportinių įgūdžių. Edukaciniai vaidinimai paskatino kalbėti apie atsakingus pasirinkimus. Komandiniai žaidimai mokė strategijos ir bendradarbiavimo. Naktinės veiklos suteikė drąsos ir nepamirštamų emocijų. O tėvelių diena priminė, kad už kiekvieno jaunojo sportininko stovi šeima ir bendruomenė.
Stovyklos taisyklėse nuo pat pradžių buvo akcentuojama pagalba jaunesniems, draugiškas ir pagarbus bendravimas, atsakomybė, tvarka bei saugus elgesys.
Ir būtent šios vertybės per savaitę iš taisyklių lapo persikėlė į kasdienį stovyklos gyvenimą.
Vienas iš tėvelių po stovyklos labai gražiai apibendrino patirtį – išleidžiant vaiką į VVA stovyklą ramu žinoti, kad jis bus aktyviai užimtas, o namo grįš su nepamirštamomis akimirkomis. Kitoje šeimoje tai buvo pirmoji vaiko stovykla su nakvyne – iš jos jis grįžo patenkintas ir kupinas įspūdžių.
Ačiū visiems, kurie kūrė šią savaitę
Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei, skyrusiai 4 000 Eur finansavimą vaikų vasaros stovyklos programai „Regbio vasara: sportas, sąmoningumas ir komanda“ įgyvendinti.
Dėkojame treneriams, savanoriams, tėveliams, pagalbininkams ir visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie vaikų užimtumo, veiklų organizavimo, saugumo ir jaukios stovyklos atmosferos.
Tačiau pats didžiausias AČIŪ – mūsų stovyklautojams.
Už jų energiją. Už šypsenas. Už drąsą išbandyti tai, ko anksčiau nebandė. Už pagalbą jaunesniam. Už komandos draugui ištiestą ranką. Už juoką vakarais ir už rimtį tada, kai reikėjo būti komanda.
Po septynių intensyvių dienų Mileikiuose liko tuštesni nameliai ir neįprasta tyla.
O vaikai namo išsivežė tai, ko neįmanoma sudėti į lagaminą – naujus draugus, patirtį, drąsą, savarankiškumą, komandinę dvasią ir daugybę vasaros prisiminimų.
Iki kitų susitikimų aikštėje ir kitos VVA vasaros stovyklos!
VšĮ „Vidmanto Valio akademija“
Vaikų vasaros stovyklos programa „Regbio vasara: sportas, sąmoningumas ir komanda“
2026 m. rugpjūčio 3–9 d. | Mileikiai, Vilniaus r.